Kartais bandome suskaičiuoti, kiek jau kartų, gyvenant Vilniuje, buvo reikalingas kroviniu pervezimas kraustantis iš buto į butą. Nors atsikraustėme čia būdami studentai ir daiktų tarsi turėjome mažai, tačiau nutiko, kad jau tada, senais laikais, tų daiktų buvo visgi per daug. Todėl ir kroviniu pervezimas pasireiškė pirmą kartą prieš 10 metų, o ir dabar nuolat tęsiasi.
Butas Viršuliškėse
Į pirmąjį butą Viršuliškėse krovinius teko vežtis iš Kauno. Tad būtų galima skaičiuoti šį atstumą kaip patį didžiausią, keliaujant su daiktais. Tada, prieš dešimt metų, prisimenu, kelionė buvo tikrai ilga, ir daiktų buvo tiek daug. Mus rūpestingai į gyvenimą išleido tėvai, prikrovę į mašiną visko, kas būtina, ir kas nebūtina. Tada turėjau dvigubai daugiau daiktų, nei dabar, nes jų pridėjo tėvai. Virtuvės, vonios daiktų, baldų, visus miegamojo baldus, spinteles, stalus sofas… Žinoma, savo drabužių kelis krepšelius, ko tik nevažiavo tada priekaboje kartu su tėvais į Viršuliškes.
Butas Pašilaičiuose
Antrąjį kartą kraustytis buvo šiek tiek lengviau, nes jau tada turėjau mažiau daiktų. Tais metais dar nesamdėme krovinių pervežimo, nes vežtis bandėme patys. Tačiau, dabartinė patirtis rodo, kad gal būtų ir reikėję, mat teko viską tempti net į penktą aukštą.
Butas Senamiestyje
Šis maršrutas buvo gana ilgas, tačiau tada pirmą kartą pasinaudojome protingomis perkraustytojų paslaugomis, kurios leido viską, ką turime, tiesiog persivežti patiems nesikankinant į Senamiestį. Manęs net tuo metu nebuvo Vilniuje, kai visi kruopščiai suvynioti ir supakuoti maišeliai nuvažiavo į butą Senamiestyje. Ten buvo gana jauku, tačiau ir kartu aišku, kad ilgai negyvensime. Buvo nepatogu dėl to, kad trūko kambarių ir kai kam tekdavo dalintis erdve, to net nepageidaujant.
Butas Žvėryne
Čia kraustėmės jau kita kompanija. Iš skirtingų gyvenamųjų vietų vienas perkraustytojų autobusiukas surinko žmonių daiktus. Mūsų kroviniai buvo pervežti iš Senamiesčio, kitų žmonių iš Užupio. Gaila, kad per šią perkraustymo procedūrą dingo mano krepšys su plaukų džiovintuvu ir dar keliais gerais daiktais, bet nieko apkaltinti tikrai negaliu – turbūt pati užsižiūrėjau ir kažką ne vietoje palikau. Tačiau tas visas persikraustymas tada dar buvo linksmas ir malonus. Štai dabar yra kažkaip keista ir neaišku, kodėl vis dar kraustomės. Kita vertus, imti būsto paskolą ir kažkam mokėti paskolas irgi dar kol kas nesinori, todėl ir vėl kraustomės.