Su vyru sakome, kad auginame tikrą milžinų kartą. Mūsų kelių metukų atžalų batai vaikams yra keičiami nuolat, nes pėdos auga tiesiog kaip milžinų. Per pastaruosius metus teko pakeisti daug visokių batelių. Ir nupirkti juos sunku, ir išsaugoti. Batai vaikams tinka norint judėti, norint kažkur nubėgti, o tėvams – pasigrožėti. Tačiau dažniausiai vaikai nespėja nei batų suplėšyti, nei sugadinti, nei tėvai jais pasigroži – pėda bematant paauga, ir jau vėl tenka pirkti kitus.
Kalėdų senio dovanos
Pirmiausiai Petriukas ir Marytė naujų batukų gavo gruodžio mėnesį kai, kaip ir pas visus gerus vaikučius, atėjo Kalėdų senelis. Jis atnešė ne tik batus, bet ir žaislų, nes juk vaikams labiausiai pastarųjų ir reikia. Tačiau vis kildavo problemų, kai prašydavau autis šiltus žieminius batus einant į lauką, vaikai vis nenorėdavo. Pamaniau, kad jeigu batukus neva bus atnešę Kalėdų senelis, tai gal jie norės juos autis. Tad taip gražiai apgavome vaikus, ir jie tikrai norėjo juos autis jau tą pačią dieną – kaip apsimovė, tai visą dieną lakstė po kambarį, nusiimti nenorėjo. Galiausiai, teko jėga atimti.
Tačiau didžiausia problema buvo tada, kai jau vasario viduryje jiems batai nebetiko. Abiems. O pas mus juk žiemos ilgos, ir dėl to batukų reikia dar bent iki balandžio vidurio. Tad ką tai reiškia, kas čia dabar bus? Supratome, kad teks pirkti dar vienus.
Pirkimas su akcijomis
Na gerai, kažką nupirkome su akcijomis. Nuvažiavome į avalynės parduotuvę, kur pardavinėjami neblogi batai vaikams. Nupirkome žieminius, kad ir toliau galėtų avėti. Tačiau buvo tokios geros kainos, pamanėme, kad jeigu pirksime dviem dydžiais didesnius, tai ir pavasariui turėsime. Deja, žieminiai jiems suėjo dar kaip tik, o jau su pavasariniais visai pralošėme. Vaikai pavasarį turėjo didžiausias it Hobito pėdas, ir jų niekaip nepavyko sukišti į batelius.
Spalvotas pasaulis
Vasarą vaikams batukus keisti reikėjo iš viso tris kartus, tiesiog kas mėnesį. Juokėmės, kad gal reikėtų išvis tiesiog leisti lakstyti basiems, ir taip išsispręs daugiausiai problemų. Tačiau jie tokie judrūs, bėga visur į šakas, į spyglius, ant stiklų… Taigi, pripirkome daug spalvotų guminių šlepečių – įvairiausių dydžių. Ir šis sprendimas visai neblogai mums pasiteisino, nes vaikučiai šiuos spalvotus dalykėlius avėjo tikrai visai ilgai, nesipriešino, kai reikėjo juos autis, o ir išaugant nebuvo gaila.